Nemokamas žurnalas "Lietuvos pajūris", Palanga (2026)

04/05/2026

Klaipėdos klnika „Nefrida“ – gydymas be nemalonių priemokų, su atjauta ir be eilių

Šalies sveikatos apsaugos sistemoje pastaraisiais metais vis dažniau girdimas tas pats nusivylimo motyvas: žmogus moka Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, bet atėjęs į gydymo įstaigą susiduria su papildomomis priemokomis, sudėtingomis taisyklėmis ir ne visada aiškiai paaiškinamais „papildomais paketais“. Ypač tai juntama privačiame sektoriuje, kur pacientai dažnai tikisi greičio, patogumo ir modernesnės aplinkos.

Klinika veikia 22 metus

Klaipėdoje jau nuo 2003 metų veikianti klinika „Nefrida“ išsiskiria nuosekliu principu, dėl kurio viena seniausių uostamiesčio klinikų pelnė klaipėdiečių, ir ne tik, pasitikėjimą: jei paslauga kompensuojama valstybės, pacientui ji turi būti suteikiama be priemokų.

Kaip teigia klinikos direktorius dr. Tomas Barsevičius: „Mūsų tikslas – sugrąžinti teisingą, į žmogų orientuotą mediciną bei parodyti, kad kokybiškas, modernus privatus gydymas gali būti be priemokų ir prieinamas visiems“.

Klinikos vadovas pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – ne tik suteikti medicininę paslaugą, bet ir sugrąžinti pasitikėjimą pačia sistema.
Anot jo, gydymas be priemokų „Nefridoje“ reiškia labai konkrečius dalykus.

Be papildomo mokesčio teikiamos kompensuojamos paslaugos
„Pas mus PSD apdraustiems pacientams be papildomo mokesčio teikiamos valstybės kompensuojamos paslaugos: šeimos gydytojo ir gydytojų specialistų konsultacijos, būtini laboratoriniai bei instrumentiniai tyrimai, diagnostikos ir gydymo procedūros, kai jos skiriamos pagal medicinines indikacijas ir atitinka Teritorinių ligonių kasų (TLK) apmokėjimo sąlygas,“ – dr. T. Barsevičius sakė „Lietuvos pajūriui.“

Kitaip tariant, pacientas neturi „antrą kartą“ mokėti už tai, kas jau apmokėta per PSDF.
„Privati medicina neturi būti privilegija tik pasiturintiems. Jei valstybė kompensuoja paslaugą, pacientas neturi mokėti dar kartą. Pas mus tai nėra skambus šūkis – tai mūsų kasdienis veiklos principas“, – pabrėžia dr. T. Barsevičius.

Pasak jį, skaidrumas sveikatos priežiūroje dažnai prasideda nuo paprastų, bet esminių dalykų: aiškios informacijos prieš vizitą, suprantamų paslaugų sąlygų ir paciento lūkesčių valdymo.

„Nefridoje“ pacientams iš anksto paaiškinama, kurios paslaugos pagal TLK tvarką yra nemokamos, o kurios gali būti teikiamos papildomai tik paciento pasirinkimu. Taip sumažinamas stresas, išvengiama nemalonių staigmenų registratūroje ar po procedūrų.

„Žmonės nori aiškumo, teisingumo, paprastumo“

Klinikos vyriausiasis gydytojas Virginijus Kontrimas šį požiūrį apibūdina paprastai: „Žmonės nori aiškumo, teisingumo, paprastumo. Jie pavargo nuo smulkiu šriftu surašytų papildomų sąlygų. Todėl mūsų principas paprastas – gydymas be jokių priemokų“.

Ne mažiau svarbus klinikos privalumas – aukšta paslaugų kokybė ir specialistų kompetencija. „Nefridoje“ dirba patyrę, aukštos kvalifikacijos gydytojai, o sprendimai priimami remiantis šiuolaikinėmis diagnostikos ir gydymo gairėmis.

Klinikoje naudojama pažangi diagnostinė įranga, kuri leidžia greičiau nustatyti problemą ir parinkti tinkamiausią gydymo taktiką. Pacientui tai reiškia ne tik „gražesnę aplinką“, bet ir realią medicininę vertę: tikslesnius tyrimus, geriau koordinuotą gydymo kelią, didesnį saugumą.

Dar vienas „Nefridos“ privalumas – greitesnis prieinamumas
Klinikoje paslaugos teikiamos skaidriai ir operatyviai: esant skubiems atvejams, stengiamasi suteikti galimybę patekti pas gydytoją dar tą pačią dieną, o diagnostiniai tyrimai planuojami taip, kad gydymo procesas nebūtų vilkinamas.

Tai ypač svarbu lėtinių ligų atvejais, kai nuolatinė priežiūra, kontroliniai tyrimai ir gydymo koregavimas lemia paciento savijautą bei ilgalaikius rezultatus.
Klinikos komanda pabrėžia, kad skaidrumas nėra tik finansinis klausimas – tai ir paciento orumo bei pasitikėjimo dalis.

„Žmonės pavargo nuo „smulkaus šrifto“ ir paslėptų papildomų sąlygų. Jie nori aiškumo – kas priklauso, kas ne. Mūsų tikslas – kad pacientas, įžengdamas pro mūsų klinikos duris, jaustųsi saugiai. Gydymas turi būti ne tik kokybiškas, bet ir teisingas“, – pabrėžia dr. T. Barsevičius ir V. Kontrimas.

Sveikata neturėtų tapti prabanga

Klinika „Nefrida“ aiškiai ir tvirtai siunčia ir tokią žinią: sveikata neturėtų tapti prabanga. Kai žmogus moka PSD įmokas, jis tikisi realios apsaugos, o ne papildomų finansinių barjerų.
„Mūsų pacientai moka PSD įmokas kiekvieną mėnesį. Jie jau sumokėjo už teisę būti gydomi – todėl neturi mokėti dar kartą. Pas mus tai nėra reklaminis šūkis. Tai mūsų kasdienė praktika,“ – sako abu gydytojai.

Skaidri „Nefridos“ kainodara, aiški komunikacija, kvalifikuota komanda ir moderni diagnostika leidžia pacientams gauti tai, ko jie dažnai ieško privačiame sektoriuje: greitą, profesionalų ir pagarbų gydymą be papildomų išlaidų.

Klinika kviečia pacientus rinktis skaidrumą ir profesionalumą kasdien.

Foto parašai: Klinikos „Nefrida“ direktorius dr. Tomas Barsevičius
Klinikos vyriausiasis gydytojas Virginijus Kontrimas

01/05/2026

„Senoji Baldinė“ – kai patirtis, kokybė ir prieinama kaina susitinka po vienu stogu

Baldai – tai ne tik interjero detalė. Tai kasdienio gyvenimo dalis, kuri turi būti patogi, ilgaamžė ir pritaikyta realiems žmonių poreikiams. Būtent tokia filosofija jau beveik dešimtmetį vadovaujasi „Senoji Baldinė“ – baldų salonų tinklas, veikiantis net 7-iuose Vakarų Lietuvos miestuose.

„Senosios Baldinės“ istorija prasidėjo dar 2000 metais, kai direktorius Rimantas Miceika Kretingoje įkūrė baldų gamybos ir prekybos veiklą „Mano Baldai“. Ilgainiui buvo priimtas strategiškai svarbus sprendimas – atsisakyti gamybos ir visą dėmesį sutelkti į baldų prekybą bei ilgalaikių, patikimų ryšių su Lietuvos ir užsienio gamintojais kūrimą.

Būtent sukauptos gamybinės žinios leido atsirinkti baldus, kurie atitinka aukštus kokybės reikalavimus, tačiau išlieka prieinami kainos prasme. Šis požiūris tapo pagrindu 2016 metais Kretingoje įkurtai pirmajai „Senajai Baldinei“.

Sėkmingas startas netruko peraugti į plėtrą – šiandien salonai veikia Klaipėdoje, Šilutėje, Šilalėje, Tauragėje, Telšiuose, Plungėje ir taip pat numatoma plėtra Gargžduose ateinančią 2026-ųjų vasarą.

Vienas didžiausių „Senosios Baldinės“ išskirtinumų – ilgametę patirtį turinti vadovų komanda, puikiai išmananti baldų rinką ir turinti savitą „know-how“, kaip atsirinkti teisingus modelius. Čia svarbu ne tik dizainas, bet ir reali baldo vertė – jo ilgaamžiškumas, funkcionalumas ir kokybės bei kainos santykis.

Ne vienas klientas nustemba, kad „Senosios Baldinės“ kainos dažnai yra ženkliai mažesnės nei pas konkurentus. Tai leidžia pasiekti ilgamečiai, išskirtiniai ryšiai su tiekėjais, kurių neturi daugelis kitų baldų pardavėjų.

Per beveik dešimtmetį įmonė pasikeitė kardinaliai. Šiandien „Senoji Baldinė“ yra aktyvioje plėtros stadijoje – visi procesai jungiami į vieningą sistemą, stipriai išaugusi komanda ir administracija, daug dėmesio skiriama prekės ženklo kūrimui bei įvaizdžiui. Lyginant pirmąją parduotuvę su dabartiniais salonais, pokyčiai akivaizdūs – nuo modernios erdvės ir ekspozicijų iki gerokai išaugusio personalo profesionalumo.

„Senojoje Baldinėje“ klientai ras itin platų baldų asortimentą – nuo svetainės baldų (sekcijų, sofų, kampų) iki miegamojo baldų (lovų, čiužinių, spintų, komodų). Taip pat siūlomi virtuvės baldai – tiek individualūs virtuvės projektai, tiek standartinės virtuvės, stalai ir kėdės. Čia galima įsigyti ir darbo, prieškambario bei vaiko kambario baldų. Nors vonios baldais įmonė neprekiauja, sprendimų jiems, pasak specialistų, taip pat būtų galima rasti.

Kadangi „Senoji Baldinė“ baldų negamina, o juos importuoja, svarbiausias atrankos kriterijus – kokybės ir kainos santykis. Renkantis minkštus baldus, itin daug dėmesio skiriama audinių tankiui, atsparumui trinčiai ir ilgaamžiškumui. Virtuvės balduose vertinamas plokščių storis, kokybiškas kantavimas, impregnuoti stalviršiai, kurie turi atlaikyti drėgmę, karštį ir kasdienį intensyvų naudojimą.

Renkantis baldus namams, specialistai pirmiausia pataria įvertinti savo gyvenimo būdą. Jei namuose yra vaikų ar augintinių, verta rinktis lengvai valomus, patvarius audinius. Jei naudojamas robotas siurblys – baldai ant kojelių palengvina priežiūrą ir suteikia erdvei lengvumo.

Ne mažiau svarbu ir nebijoti klausti – tam „Senojoje Baldinėje“ dirba profesionalūs pardavėjai-konsultantai, padedantys rasti geriausią sprendimą pagal kliento poreikius ir turimą erdvę.
Ilgaamžiškas baldas, pasak specialistų, turi tris pagrindinius ramsčius: kokybiškas medžiagas, teisingą surinkimą ir tinkamą priežiūrą.

Klientai visada supažindinami su baldų priežiūros rekomendacijomis, kurios taip pat pateikiamos ir internete.
Viena dažniausių klaidų, kurias daro žmonės rinkdamiesi baldus, – taupymas gyvenimo kokybės sąskaita. Ypač tai pasakytina apie čiužinius. Juos būtina rinktis pagal žmogaus svorį, miego poziciją, individualius poreikius, nugaros traumas ar išvaržas. Trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami, todėl investicija į gerą čiužinį – tai investicija į sveikatą.

„Senojoje Baldinėje“ yra ir populiariausių modelių, kuriuos galima apžiūrėti gyvai Kretingos salone: Klaipėdos g. 131B. Konsultantai atvirai pasakoja, kurie gaminiai šiuo metu yra patys mėgstamiausi.
Kalbant apie stilių, klientai renkasi tiek klasikinius, tiek modernius sprendimus. Laiko patikrinti baldai išlieka populiarūs, tačiau vis dažniau žvilgsniai krypsta ir į šiuolaikiškesnius variantus.
Sėkmės istorijų čia – ne viena.

Klientai dėkoja ne tik žodžiais, bet ir saldainiais ar šampanu už įgyvendintus svajonių virtuvių projektus. Virtuvių projektai „Senojoje Baldinėje“ atliekami nemokamai, o korekcijos dažnai daromos ne po vieną kartą, kol rezultatas visiškai atitinka kliento lūkesčius. Po apsipirkimo klientams neretai paskambinama ir pasiteiraujama, ar jie patenkinti baldais ir aptarnavimu – taip surenkama daug komplimentų, o kilus nesklandumams, jie sprendžiami nedelsiant.

Didžiausias džiaugsmas dirbant šioje srityje – galimybė rasti geriausią sprendimą kliento namams, matyti laimingus žmones ir ilgus metus tarnaujančius baldus jų kasdienybėje.

Šiandien „Senosios Baldinės“ vizija aiški – Vakarų Lietuvoje išplėsti tinklą iki 10 baldų salonų, tvirtai įsitvirtinti rinkoje ir tapti pirmuoju klientų pasirinkimu.

O Kretingos gyventojai visada laukiami pirmajame „Senosios Baldinės“ salone Klaipėdos g. 131B, Kretingoje!

17/04/2026

Viešbutis „Palangos dailė“ – erdvė tiems, kurie ieško daugiau
Kodėl patartumėte rinktis viešbutį „Palangos dailė“?

„Palangos dailę“ žmonės renkasi dėl ypatingos atmosferos: čia alsuoja kūryba, nėra jokių barjerų ar oficialumo. Tai vieta, kur gali jaustis laisvai – ar esi menininkas, ar tiesiog mėgstantis laisvą atmosferą žmogus.

Išskirtinumas slypi ne tik jaukiame, kūrybinę istoriją menančiame interjere, eksponuojamuose menininkų paveiksluose, bet ir santykyje su žmonėmis. Pas mus kiekvienas sutinkamas kaip laukiamas svečias, o ne šiaip tik klientas.

Koks yra jūsų statistinis svečias?

„Palangos dailė“ traukia labai įvairius žmones – tiek menininkus, tiek tuos, kurie nori pabėgti nuo kasdienybės į kitokią aplinką. Mūsų erdvė atvira visiems. Visgi dažniausiai šį viešbutį renkasi žmonės, ieškantys ne triukšmingo kurorto šurmulio, o prasmingesnio, lėtesnio poilsio.

Jiems artimi pokalbiai apie kultūrą, meną, miesto gyvenimą, tačiau kartu svarbus ir paprastas buvimas – pušys už lango, jūros artumas, erdvė tylai. Laikui bėgant tikrai pradeda formuotis savita bendruomenė – sugrįžtantys svečiai, kuriems svarbios įgytos pažintys, bendros idėjos. Tokie ryšiai džiugina labiausiai.

Ar „Palangos dailė“ dirba visus metus?

Viešbutis „Palangos dailė“ atsidaro pavasarį ir aktyviai veikia visą šiltąjį sezoną. Vasarą čia itin gyvas kultūrinis ir kūrybinis gyvenimas – vyksta parodos, rezidencijos, susitikimai, renginiai, o pats viešbutis tampa atvira, gyva erdve tiek poilsiautojams, tiek menininkams.

Vėlyvą rudenį ir žiemos laikotarpiu viešbutis iš dalies užsidaro, tačiau išlieka galimybė apsistoti, naudojantis savarankiško įsiregistravimo sistema. Šį laikotarpį dažniausiai pasirenka ramesnio poilsio, individualaus darbo ar kūrybinių rezidencijų svečiai, vertinantys tylą, pajūrio tuštumą ir lėtesnį Palangos ritmą.
Kokie svečių atsiliepimai labiausiai įsidėmi?

Labiausiai įstringa svečių pasidalijimai apie patirtį, o ne apie paslaugas. Dažnai žmonės mini, kad čia jautėsi kaip „namuose“ arba kad viešbutis juos netikėtai įkvėpė. Ypač džiugina atsiliepimai, kuriuose pasakojama apie atsitiktinius, bet reikšmingus nutikimus – pokalbį su menininku, netikėtą pažintį su kūrėju ar bendraminčiu, ar tiesiog tylų rytą tarp pušų, leidusį sustoti ir į poilsį pažvelgti giliau.

Ar svečiai turi galimybę dalyvauti kūrybiniame procese jūsų viešbuty? Kaip?

Taip, ir tai yra viena iš esminių „Palangos dailės“ stiprybių. Viešbutyje veikia kūrybinės dirbtuvės, kuriomis svečiai gali naudotis ir patys – tiek individualiam darbui, tiek kūrybiniams bandymams. Tačiau bene įdomiausia patirtis – galimybė matyti gyvą kūrybos procesą iš arti.

Kūrybinėse dirbtuvėse jau beveik metus dirba žinomas menininkas Robertas Narkus, kurio kūryba garsina Lietuvą tarptautiniame kontekste. Be to, viešbutyje galima išvysti tuo metu eksponuojamas parodas, prisijungti prie rezidencijų ar plenerų metu vykstančių įvairių veiklų.

Vasaros sezonu organizuojamos interaktyvios edukacijos, pokalbiai su viešbutyje įsikūrusiais ir kuriančiais autoriais: mados kūrėjais „Zefyras“, „Joora Vintage“, menininkėmis Audra Deltuviene, Linara Vaičiene, parfumerijos eksperte Edita Vigelyte, o jų kūrybą – mados objektus, meno kūrinius, parfumeriją – galima įsigyti vietoje. O kartais kūryba vyksta visai spontaniškai – prie pusryčių stalo viešbutyje veikiančios kavinės „Studija Cafe“ terasoje.

Ką dar svarbu žinoti Palangos svečiams?

Svarbu paminėti, kad „Palangos dailė“ priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai, todėl čia nuolat kuriama ir palaikoma terpė menininkams iš Lietuvos ir užsienio. Tai padeda Palangai formuotis ne tik kaip kurortui, bet ir kaip gyvam, šiuolaikiškam kultūros miestui.

„Palangos dailė“ – tai vieta, kur menas nėra atskira veikla ar renginys. Jis čia gyvena kasdienybėje: koridoriuose, pokalbiuose, tyloje. Ir būtent tai, daugelio svečių akimis, yra didžiausia šios vietos vertė.
,.

15/04/2026

Rytė Samsanavičienė: „Mūsų plastinės chirurgijos klinikoje individualus požiūris – ne reklama, o principas“

Linas JEGELEVIČIUS

Estetinės medicinos klinikų sparčiai daugėja, tačiau kartu didėja ir pacientų lūkesčiai – ne tik dėl kokybės, patikimumo, bet ir dėl saugumo, skaidrumo bei individualaus požiūrio.

Kaune veikiančios DRS plastinės chirurgijos klinikos, kurią valdo UAB „DRS Medicinos Grupė“, direktorė Rytė Samsanavičienė įsitikinusi, kad šiuolaikinėje plastinėje chirurgijoje individualus požiūris neturėtų būti tik rinkodaros žodis – jis turi būti reali klinikinės praktikos dalis.

„Tikras individualus požiūris medicinoje nėra platesnis procedūrų pasirinkimas – tai gebėjimas priimti sprendimus, kurie pirmiausia saugo pacientą“, – sako R. Samsanavičienė.

Klinikoje atliekamos visos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos operacijos, kur kiekvienas pacientas aprūpinamas ne tik aukščiausios kvalifikacijos chirurginėmis paslaugomis, bet ir nepriekaištinga pooperacine priežiūra: kiekvienas pacientas individualiai, pagal sveikatos būklę ir operacijos tipą, aprūpinamas subalansuotu maistu, naujausia reabilitacijos procedūrų visuma ir visokeriopu dėmesiu, išskirtinai kiekvienam.

„Mes siekėme sukurti kliniką, kurioje kiekvienas sprendimas – nuo pirmos konsultacijos iki ilgalaikės stebėsenos – būtų pritaikytas konkrečiam žmogui“, – sako R. Samsanavičienė.

Ji pastebi, kad žmonės, planuojantys sudėtingesnes estetines procedūras, dažnai turi lankytis skirtingose įstaigose dėl diagnostikos, planavimo ir pooperacinės priežiūros.

„Pacientui labai svarbus aiškumas ir tęstinumas – kai visos priežiūros dalys yra sujungtos į vieną sistemą. Būtent tai mes siūlome“, – pabrėžia R. Samsanavičienė.

DRS klinikoje daug dėmesio skiriama integruotam gydymo planavimui, apimančiam ne tik chirurginę procedūrą, bet ir pasirengimą operacijai bei ilgalaikę priežiūrą.

„Chirurgija yra tik viena gydymo proceso dalis – rezultatai priklauso ir nuo pasiruošimo, ir nuo sveikimo etapo“, – sako ji.
Pasak direktorės, į pacientų planus dažnai įtraukiamos individualios mitybos rekomendacijos, reabilitacijos strategijos ir ilgalaikė sveikimo stebėsena.

„Kai chirurginis planavimas derinamas su mityba, reabilitacija ir stebėsena, rezultatai tampa stabilesni ir labiau prognozuojami“, – teigia R. Samsanavičienė.

DRS klinikos valdymo modelis išsiskiria tuo, kad jame sujungiamos medicina ir teisė – R. Samsanavičienė yra medicinos teisės specialistė, todėl daug dėmesio skiria pacientų teisių, informuoto sutikimo ir skaidrumo klausimams.

„Teisinė disciplina medicinoje leidžia išvengti sprendimų, kurie gali būti greiti, bet ne visada atsakingi“, – sako ji.

Pasak jos, pacientų informavimas ir sprendimų priėmimas turi būti aiškūs, argumentuoti ir pagrįsti medicininiais duomenimis.
„Informuotas sutikimas neturi būti formalumas – pacientas turi realiai suprasti, kas bus daroma ir kokios gali būti pasekmės“, – pabrėžia R. Samsanavičienė.

Klinikoje taikomas ir gana konservatyvus požiūris į procedūrų rekomendavimą.

„Mes kartais sakome „ne“, jei manome, kad procedūra neatitinka paciento ilgalaikių interesų“, – atvirauja pašnekovė.
Estetinės medicinos rinka dažnai siejama su dideliais pacientų srautais ir greitais sprendimais, tačiau DRS klinika sąmoningai pasirinko kitokį modelį.

„Didelis operacijų skaičius nebūtinai reiškia geresnius rezultatus – kartais jis reiškia mažiau laiko pacientui“, – sako R. Samsanavičienė.
Todėl klinikoje taikomi griežti dienos operacijų limitai ir daug dėmesio skiriama planavimui.

„Mes dirbame taip, kad chirurgas turėtų pakankamai laiko tiek planavimui, tiek pačiai operacijai, tiek pooperacinei priežiūrai“, – aiškina ji.

Estetinė medicina yra viena iš sričių, kurioje tendencijos gali keistis labai greitai. Tačiau R. Samsanavičienė pabrėžia, kad medicininiai sprendimai negali būti grindžiami vien rinkos madomis.

„Sprendimai turi būti pagrįsti klinikiniais duomenimis ir paciento gerove“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pasak jos, klinikoje naujos technologijos ar metodai diegiami tik tuomet, kai yra pakankamai mokslinių įrodymų.

„Inovacijos yra svarbios, bet jos turi būti atsakingos ir patikrintos“, – sako R. Samsanavičienė.

Kalbėdama apie ateitį, direktorė pabrėžia, kad klinikos tikslas nėra spartus augimas ar plėtra bet kokia kaina.

„Mūsų tikslas nėra didžiausia klinika. Mūsų tikslas yra aukščiausia kokybė ir pacientų pasitikėjimas“, – teigia ji.

Nuotraukoje: UAB „DRS Medicinos Grupės" direktorė Rytė Samsanavičienė su vyru Donatu, kuris yra medicinos mokslų daktaras, plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos chirurgas

13/04/2026

Be pjūvio, be bendrosios narkozės, be papildomų išlaidų: Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pradėta taikyti nukleoplastika

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pradėta taikyti moderni minimaliai invazyvi tarpslankstelinių diskų išvaržų gydymo metodika – nukleoplastika, paremta radiodažnuminės energijos veikimu. Tai yra reikšmingas žingsnis valstybiniame sveikatos sektoriuje, nes šiuo metu ši procedūra viešojoje gydymo įstaigoje Lietuvoje atliekama tik čia, pacientams ji nieko nekainuoja, reikalingas priemones įsigyja ligoninė.

Neurochirurgas Linas Jonušas teigia, kad tai nėra alternatyvus „madingas“ gydymas, o aiškiai apibrėžtoms indikacijoms skirta intervencija.

„Tai minimaliai invazyvi gydomoji operacija, skirta nedidelėms disko išvaržoms. Atliekamas ne pjūvis, o adatos įdūrimas. Per šią adatą į disko branduolį nukreipiama radiodažnuminė energija, sukelianti audinio susitraukimą ir slėgio sumažėjimą“, – pasakoja neurochirurgas.

Kas yra disko išvarža – ir kodėl ji skauda?

Tarpslankstelinis diskas yra tarsi amortizatorius tarp slankstelių. Jį sudaro tvirtas išorinis žiedas ir minkštasis branduolys viduje. Dėl genetinių veiksnių, traumų, ilgalaikio fizinio krūvio ar su amžiumi susijusių pokyčių žiedas gali plyšti, o branduolio dalis – išsiveržti.
Tuomet atsiranda nervo šaknelės spaudimas. Šio proceso pasekmės – ne tik nugaros ar kaklo skausmas, gali pasireikšti galūnių tirpimas, jėgos sumažėjimas, plintantis skausmas į koją ar ranką. Kai kuriais atvejais pacientas praranda judėjimo laisvę.

Per pastarąjį mėnesį ligoninėje atlikta dešimt nukleoplastikos operacijų. Į vieną jų pacientė atvyko su lazda, o išvykdama lazdą paliko ligoninėje, nes jos paprasčiausiai nereikėjo.

Kaip veikia nukleoplastika?

Procedūros esmė – sumažinamas spaudimas pažeisto disko viduje, todėl jis mažiau spaudžia nervą ir silpnėja skausmas. Rentgeno kontrolėje specialia adata pasiekiamas pažeistas diskas ir sukurta radiodažnuminė energija sukelia vadinamą plazmos efektą. Šitokiu būdu sumažinamas disko tūris, susitraukus branduoliui, mažėja slėgis, o išsipūtusi disko dalis atsitraukia nuo nervinės šaknelės. Taip pašalinama pati skausmo priežastis.

Svarbu suprasti, kad šis metodas nėra tinkamas visoms išvaržoms. Didelėms ar sudėtingoms išvaržoms gali būti reikalinga klasikinė mikrochirurginė operacija – mikrodiskektomija. Todėl labai svarbi kruopšti pacientų atranka ir neurochirurgo konsultacija, remiantis magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos tyrimais.

Ką tai reiškia pacientui?

Šios intervencijos vertė yra ne technologijoje, o jos sukeliamame pokytyje žmogaus kasdienybėje.

• Be bendrosios narkozės. Dažniausiai taikoma vietinė nejautra, išvengiama bendrosios anestezijos sukeliamų nepageidaujamų reiškinių.
• Be chirurginio pjūvio. Tik nedidelis adatos įdūrimas.
• Trumpa procedūra. Operacija trunka apie 30 minučių.
• Greitas mobilumas. Pacientas pradeda vaikščioti tą pačią dieną, išleidžiamas kitą ar po kelių dienų.
• Jokių papildomų išlaidų. Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje atliekama procedūra apmokama valstybės lėšomis, pacientui nereikia įsigyti brangių vienkartinių rinkinių.

Klinikinis efektas gali pasireikšti iš karto, tačiau galutinis
pagerėjimas kartais išryškėja per kelias savaites – diskui fiziologiškai traukiantis. Procedūros metu taip pat atliekama skausmo blokada, todėl simptomų sumažėjimas juntamas jau ankstyvuoju laikotarpiu.
Kodėl to nebuvo anksčiau?

Technologiškai metodas nėra naujas – prieš keliolika metų tokios operacijos Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje buvo atliekamos epizodiškai dėl brangių vienkartinių rinkinių. Vieno rinkinio kaina yra apie 500 eurų. Pasibaigus finansavimui, metodas valstybiniame sektoriuje praktiškai išnyko.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė prisiėmė atsakomybę investuoti į priemones ir grąžinti šią galimybę pacientams be finansinės naštos.
„Nereikia vykti į privačią kliniką. Jei pacientas tinkamas šiai procedūrai, ją galime atlikti čia“, – sako L. Jonušas.

Medicinos pažanga – ne tik technologija, bet ir sprendimų drąsa
Stuburas – struktūra, kuri su laiku sensta. Išgydžius vieną segmentą, ateityje gali atsirasti kitų problemų. Todėl šis metodas nėra „stebuklas“, o racionalus pasirinkimas konkrečiam atvejui.
Skepticizmo visuomet bus, ypač kalbant apie minimaliai invazyvius metodus. Tačiau medicina juda ne vien radikalių pjūvių kryptimi. Ji juda preciziškumo, individualizavimo ir kuo mažesnės intervencinės žalos keliu.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pradėtos nukleoplastikos operacijos yra žinutė pacientui – šiuolaikinis gydymas gali būti prieinamas ir viešojoje sistemoje. Be papildomos finansinės naštos. Be ilgo gijimo laikotarpio. Su aiškiai apibrėžta medicinine logika ir atsakomybe už rezultatą.

Nuotraukoje: Chirurgas Linas Jonušas

09/04/2026

Kretingos ligoninė ir jos gydytojai pelnė pacientų pasitikėjimą: operacijų skaičius šoktelėjo nuo apie 400 prieš penkerius metus iki daugiau nei 3 tūkstančių pernai

Linas JEGELEVIČIUS

Jau penkerių metų vadovavimo ligoninei sukaktį šį rudenį minėsiantis žinomas gydytojas Romaldas Sakalauskas, dabar Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas, anksčiau beveik 20 metų vadovavęs Respublikinei Klaipėdos ligoninei, turi kuo pelnytai pasididžiuoti: Kretingos ligoninė ir jos gydytojai pelnė pacientų pasitikėjimą ir pagarbą, operacijų skaičius šoktelėjo nuo apie 400 prieš penkerius metus iki daugiau nei 3 tūkstančių pernai.

O šių metų pradžioje buvo baigtos naujo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statybos, atnaujintas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius.

„Man svarbu vizija. Net kai šneku, mano mintis visada „bėga“ priekyje mano kalbos“, – šyptelėjo pokalbį su „Lietuvos pajūriu“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriu, pradėdamas R. Sakalauskas.

– Kokiais darbais ir rezultatais jūs pats džiaugiatės?

– Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad kartu su visa mūsų komanda – ligoninėje dirba daugiau nei 300 sveikatos specialistų – pavyko pasiekti, kad Kretingos ligoninė savo medicininių paslaugų kokybe, pasiekiamumu, medicinine įranga prilygsta – ar neretai pralenkia – kitas gydymo įstaigas ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir visoje šalyje. Džiaugiuosi, kad pacientai nori atvykti į mūsų gydymo įstaigą ir, gavę paslaugą, yra ja patenkinti. Stojęs prie ligoninės vairo 2021-ųjų rudenį, pirmiausia dėjau nemažai pastangų, kad mūsų ligoninėje dirbtų geriausi savo sričių specialistai – gydytojai, slaugos personalas, technikai, dirbantys su medicinine įranga
Vien pernai prie mūsų komandos prisijungė 21 gydytojas. Dauguma jų nedirba pilnu etatu arba atvyksta pas mus atlikti tam tikrų, specifinių operacijų. Beje, pernai atlikome beveik 800 operacijų daugiau nei užpernai. Tai – ypatingas pasiekimas, nes kitos regiono ligoninės jų padarė mažiau nei mūsų. Vadinasi, pacientai pasitiki mūsų gydytojais ir visu personalu.

– Ko gero, gerą gydytoją atvilioti į šalies pakraštyje esančią jūsų ligoninę nėra taip paprasta. Matyt, siūlote ne tik konkurencingą atlyginimą, ar ne?

– Kaip ir bet kurioje srityje, aš, ligoninės vadovas, patikinu kiekvieną žmogų, kad pas mus bus geriau. Netgi daugiau – prisiimu moralinę atsakomybę. Žinoma, konkurencingas atlyginimas labai svarbu, bet ne mažiau svarbu ir moderni įranga, asistuojančio personalo profesionalumas, kolektyvo mikroklimatas. Mėgstu sakyti: kiekvienas naujas mūsų kolektyvo darbuotojas – tarsi naujas mūsų didelės šeimos narys.

Žinoma, ligoninėje, kaip ir gyvenime, būna visokių situacijų. Gali būti, kad kartais kam nors pritrūksta dėmesio ar empatijos. Aš savo kolegoms gydytojams, visam personalui mėgstu sakyti: „Mylėkime pacientą.“ Prisiminkime, kam skiriame savo gyvenimą, ir, žinoma, Hipokrato priesaką – tarnauti žmonėms. Kaip chirurgas puikiai suprantu, ką reiškia žodis ir kokia jo jėga – nuraminti, suteikti pasitikėjimo.

– Paminėjote rekordinį operacijų pernai skaičių. Tačiau praėjusių metų pabaigoje jūsų ligoninė buvo priversta laikinai sustabdyti planines operacijas. Priežastis – viršytos paslaugų kvotos ir ligonių kasų neapmokėtos paslaugos. Ar tai buvo išspręsta?

– Buvo nemaloni situacija. Ironiška, kad į ją pakliuvome, nes pacientai mus renkasi planinėms operacijoms atlikti – pasitiki mumis. Tačiau didelis žiniasklaidos dėmesys davė labai netikėtą, mums malonų rezultatą: mes sulaukėme dar daugiau pacientų, panorusių operuotis mūsų ligoninėje. Net įrengėme papildomą trečią operacinę, kad pacientų lūkesčiai būtų patenkinti. Atvirai kalbant, man nesuprantamas toks Valstybinės ligonių kasos požiūris ar net priekaištas mums: „Girdi, prieš 5 metus darėte apie 400 operacijų, o dabar – virš 3 tūkstančių. Kam regione tiek operacijų daryti? Netaupote valstybės lėšų.“

Man tai nemalonu girdėti. Iš sveikatos politikos planuotojų lūpų tai skamba ne kaip 2026-aisiais, o kaip prieš daug metų.
Esu įsitikinęs, kad žmonės ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, ypač mūsų pajūrio regione, turi gauti kokybiškas medicinines paslaugas laiku.

Mūsų situacija net pakurstė diskusijas Seime bei kitur: kaip valstybei būti teisingai prieš savo piliečius, norinčius kokybiškų, laiku teikiamų sveikatos paslaugų?

Mano žiniomis, 19 gydymo įstaigų šalyje gavo Valstybinės ligonių kasos pinigus, nors, pagal operacijų skaičių, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

Vis tik už mūsų atliktas papildomas planines operacijas ligoninei nebuvo sumokėta. Tai buvo mūsų labdara pacientams, savo sveikatą patikėjusiems mums. Ligoninė pati iš savo kišenės sumokėjo už jas – ir gydytojams, ir už medikamentus, pooperacinę pacientų priežiūrą. Žinoma, tai negali tęstis visą laiką. Mes su Valstybine ligonių kasa aptariame naują mūsų sutartį ir tikimės didesnio finansavimo.
– Kokybiškos medicininės paslaugos kuria ir didelę pridėtinę vertę Kretingos rajono savivaldybei, visam pajūrio regionui, ar ne?
– Taip. Jeigu šeima ketina keltis gyventi į kitą rajoną, ji, be abejonės, be kitų dalykų, įsivertina ir vietos medicininių paslaugų kokybę.

Aš džiaugiuosi, kad mūsų ligoninę vis daugiau pasirenka Palangos miesto savivaldybės, Skuodo rajono savivaldybės bei kitų savivaldybių gyventojų. Pavyzdžiui, pernai ligoninėje sulaukėme apie 7–8 tūkstančių palangiškių, kuriems buvo suteiktos ir ambulatorinės, konsultacinės paslaugos – ne tik operacijos. Beveik 10 tūkstančių gyventojų pernai priėmėme iš Skuodo rajono. Taigi tokiu būdu Kretingos rajonas tapo traukos centru dėl savo kokybiškų medicininių paslaugų.

– Ligoninė turi nemažai puikių naujienų ir šių metų pradžiai. Buvo užbaigtos naujo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statybos, atnaujintas slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius.
– Priėmimo skyrius kiekvienoje ligoninėje – tarsi jos vizitinė kortelė. Džiaugiuosi, kad dabar patekus į mūsų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių jame viskas nuteikia maloniai.

Beveik 500 kvadratinių metrų ploto priestate įrengta pacientų laukiamojo zona, stebėjimo palata, vaikų apžiūros, procedūrų, tvarstomasis, intensyvios terapijos, vidaus ligų, chirurgų, traumatologų kabinetai, taip pat sanitarinė patalpa ir sanitariniai mazgai. Priestate įrengta speciali patalpa greitosios medicinos pagalbos automobiliui, iš kurios galima tiesiogiai patekti į pacientų laukimo zoną.

Skyriuje įrengta moderni medicininė įranga (ultragarsas, monitoravimo sistemos, deguonies sistema, oftalmologijos įranga). Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statybos kainavo apie 1,7 milijono eurų – daug lėšų skyrė ES fondai ir savivaldybė.

Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje kasmet sulaukiama apie 15 tūkstančių pacientų.

Šių metų pradžioje, po 3 mėnesius trukusio remonto, buvo modernizuotas ir Kretingos ligoninės antrame aukšte įsikūręs Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Remonto darbų metu atnaujintos esamos palatos, įrengta naujų, atskirtos slaugos ir terapijos erdvės, įsigyta naujos įrangos. Darbai atlikti Kretingos rajono savivaldybės skirtomis ir iš ES fondų, taip pat pačios ligoninės lėšomis.

Labai svarbu, kad lengvesniam personalo darbui buvo praplatintos durys ligoniams įvežti, palatose įrengti kondicionieriai, atnaujintas procedūrų kabinetas, taip pat įsigyta 10 funkcionalių elektrinių lovų su specialiais čiužiniais pragulų profilaktikai.

Džiaugiuosi, kad iškėlus buvusios vaistinės patalpas prie Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus atsirado vietos dviem naujoms palatoms įrengti, taigi vietų padaugėjo penkiomis lovomis.
Šiuo metu skyriuje yra 29 vietos, iš jų 25 yra skirtos slaugai, likusios 4 – paliatyviajam gydymui.

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus modernizavimo darbai kainavo beveik 65 tūkst. eurų, reikalinga įranga – beveik 17 tūkst. eurų, taip pat planuojama už beveik 5 tūkst. eurų įsigyti neigiamo slėgio žaizdų gydymo aparatą ligonių praguloms gydyti.
Ilgalaikės priežiūros paslaugos plėtojamos ne tik Kretingos ligoninėje, bet ir kitose rajono gydymo įstaigose. Kretingos rajono savivaldybė kartu su partneriais – Kretingos ligonine, Salantų pirminės sveikatos priežiūros centru ir Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centru – įgyvendina 522 tūkst. eurų vertės projektą šioms paslaugoms plėsti.

– Skaičiau, kad pastaraisiais metais ligoninės vadovybė ir savivaldybė svarsto projektą sujungti ligoninės korpusus į vieną kompleksą.

– Pagrindinė idėja – pastatyti jungiamąjį koridorių (ar naują nedidelį korpusą) tarp pagrindinių pastatų.

Šiuo metu dalis ligoninės skyrių yra įsikūrę skirtinguose pastatuose, todėl pacientams ir medicinos personalui neretai tenka judėti tarp jų per lauką. Tai ypač nepatogu šaltuoju metų laiku ar esant prastoms oro sąlygoms. Dėl šios priežasties ligoninės vadovybė kartu su savivaldybe svarsto galimybę pastatyti jungiamąjį koridorių, kuris sujungtų pagrindinį ligoninės korpusą su ambulatoriniu konsultaciniu skyriumi.

Planuojama, kad naujasis jungiamasis koridorius būtų uždaras, šildomas ir pritaikytas pacientų transportavimui su lovomis ar vežimėliais. Tai leistų užtikrinti saugesnį ir patogesnį pacientų judėjimą ligoninės teritorijoje. Be to, toks sprendimas palengvintų kasdienį medicinos personalo darbą, nes sumažėtų laikas, skirtas pacientų pervežimui tarp skirtingų pastatų.

Šis projektas dar yra planavimo stadijoje, todėl šiuo metu vertinamos finansavimo galimybės ir projekto įgyvendinimo sąlygos.

– Šiandien labai daug kalbama apie dirbtinį intelektą bei jo panaudojimą. Kiek ir kam jis jau naudojamas jūsų ligoninėje? Ar ateityje pacientą pasitiks robotas, kuris pirmiausia jį nuskenuos, ištirs, pateikdamas gydytojui aiškų paveikslą per kelias minutes?

– Žinoma, dirbtinis intelektas teikia vis dar sunkiai įsivaizduojamas ar net kol kas neįsivaizduojamas galimybes. Tai, ką jūs paminėjote, galbūt dar skamba kaip iš fantazijos srities, tačiau turime tam ruoštis. Svarbiausia, kad dirbtinis intelektas – ypač medicinoje – būtų ne gydytojo konkurentas, o talkintojas ar asistentas. Jau dabar dirbtinis intelektas daug naudojamas medicinos įstaigose. Pavyzdžiui, padarius plaučių nuotrauką, dirbtinis intelektas nustato plaučių pažeidimus, sufleruoja diagnozę.

Mūsų ligoninėje dirbtinis intelektas taip pat naudojamas. Tiesa, dar minimaliai. Bet jo proveržis – neabejotinai artimoje ateityje.

Aš atstovauju klasikinei medicinai ir teikiu pirmenybę žmogui – gydytojas privalo turėti lemiamą žodį. Man sunku įsivaizduoti mediciną, kurioje bus mažai gyvo bendravimo. Niekas nepakeis gydytojo žodžio, rankos paspaudimo.

Nuotraukoje: Romaldas Sakalauskas, Kretingos ligoninės vyriausias gydytojas

Nemokamas žurnalas "Lietuvos pajūris"

04/05/2026

01/05/2026

17/04/2026

15/04/2026

13/04/2026

09/04/2026

Address

Telephone

Website

Alerts

Contact The Business

Shortcuts

Share