Eglės Leidykla

26/03/2026

https://www.facebook.com/mlimuziejus?__cft__[0]=AZYsttgcMhR_k7KhmxQpOmRBRRdB2-fDXeyzT4c5FWEJklncXNX0ZnjuttZzhY7nJzauJ6GW9c3-rvF36kaaie8iOByQN4GCCsCXlE95uL6TQa9s5VLU4zppkvtzrKILCcPbqIVaat-DBUC8kixL41awrNjLm3ZYp0MmfW2ggiXklMg3WEK5mDtcqHgw75K9iXE&__tn__=-UC%2CP-R

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatomi archeologijos, kartografijos, numizmatikos, etnografijos rinkiniai, Klaipėdos pilies ir miesto maketai, krašto ir miesto istorinė praeitis.

18/03/2026

XIX amžiaus lietuviai vokiečio teisėjo akimis

28/02/2026

12/01/2026

Trisdešimt penkeri metai. Džiugu, kad tada buvome vieningi ir mūsų visų okupantai neišdrįso sutraiškyti.

30/12/2025

ŠIANDIEN! ŠIANDIEN! ŠIANDIEN!
Susitikime šiandien 17 val. I. Kanto bibliotekoje! Vertėja Ieva Perednienė ir redaktorės Agnė Ivanavičiūtė ir Eglė Zalatoriūtė pristatys XIX amžiaus rašytojo, dirbusio teisėju Priekulėje ir Klaipėdoje, Ernsto Vicherto LIETUVIŠKUS PASAKOJIMUS, kurie išversti pirmą kartą.

19/12/2025

ŠIANDIEN! ŠIANDIEN! ŠIANDIEN!
Visi keliai veda į Priekulę!

Šiomis dienomis Priekulė itin graži! Šitiek spinduliuojančių eglučių dar niekur neteko matyti. O Priekulės meno ir kultūros centras, Ernsto Vicherto teatras (Turgaus g. 4) ir EGLĖS leidykla ŠIANDIEN, penktadienį, gruodžio 19 dieną, 18 valandą kviečia į naujos knygos LIETUVIŠKI PASAKOJIMAI sutiktuves. Jos turėtų būti įspūdingos, jas rengia Teatro režisierius ir penkiolikos aktorių trupė. Teatralai prisipažįsta, kad pats teatro pavadinimas juos įpareigoja pristatyti pirmąsyk į lietuvių kalbą išverstus pasakojimus apie XIX amžiaus lietuvių gyvenimą.
O kodėl Priekulė, o kodėl Vichertas?
LIETUVIŠKŲ PASAKOJMŲ vertėja Ieva Perednienė aiškina:
„Ernstas Vichertas, 1831 metais Įsrutyje gimęs ir 1902 metais Berlyne miręs bei ten palaidotas vokiečių kilmės rašytojas, didžiąją gyvenimo dalį praleido Rytprūsiuose. Pagrindinis jo užsiėmimas buvo teisėjo darbas. Karaliaučiaus universitete Teisės studijas baigusį jauną teisininką pirmiausia išsiuntė raštininku į Klaipėdą, tačiau po pusmečio (1863 m.) jis užėmė teisėjo kėdę Priekulėje.
Autobiografiniame romane E. Vichertas užsimena, kad atsidūręs atokiame Rytprūsių provincijos kampelyje, stengėsi prisitaikyti prie čionykštės bendruomenės, bendravo su vietos inteligentija – vaistininku, gydytoju, apskrities viršininku. Tačiau dėl darbo pobūdžio – mat pradžioje tyrė smulkias bylas – domėjosi ir paprastu vargingų šeimų gyvenimu, ūkininkavimu, papročiais, santykiais ir pažiūromis. Vietinių vedlių padedamas, vykdavo į atokiausius kaimus apklausti vietinių lietuvių, o laisvalaikiu, vaikydamas nuobodulį, Priekulėje įkūrė mėgėjų teatrą, kuriam pats statė spektaklius. Lietuviškai E. Vichertas taip ir neišmoko.
Dirbdamas Priekulėje E. Vichertas vedė, porai čia gimė pirmoji dukra, kuriai pasamdė lietuvę auklę. Išdirbęs vos trejus metus, teisėjas vėl išskubėjo į Karaliaučių, kur gavo geresnį darbą, o vėliau buvo paskirtas į aukštas pareigas Berlyne. Tačiau yra liudijimų, kad E. Vichertas vis sugrįždavo atostogauti į jo manymu paslaptingą ir egzotišką Mažosios Lietuvos kampelį Kuršių marių pakrantėje. Laisvalaikiu mėgo rašyti – parašė daugybę romanų, istorinių dramų, apsakymų, kurie, kaip ir daugelis kitų XIX a. pabaigos rašytojų kūrinių, nustumti į užmarštį. Kita jo aistra – piešimas: piešinius kūrė net teismo salėje, kad geriau susikauptų, o paskui juos dovanodavo kolegoms. Dažnos išlikusių piešinių temos – jūros bei marių peizažai, nuošalūs vienkiemių ir pamiškės vaizdeliai.“
Vertėjos ir E. Vicherto kūrybos žinovės Ievos Perednienės ir knygos leidimo iniciatoriaus Endo Deinoravičiaus bus galima ir daugiau ko paklausinėti. Su skaitytojais bendraus knygos redaktorės Agnė Ivanavičiūtė ir Eglė Zalatoriūtė, kurios jau sapnuoja detektyvines XIX amžiaus lietuvių šeimų dramas.
Taigi ŠIANDIEN, penktadienį, visi keliai veda ne į Romą, o į Priekulę! Laukiame!

17/12/2025

Visi keliai veda į Priekulę!

Šiomis dienomis Priekulė itin graži! Šitiek spinduliuojančių eglučių dar niekur neteko matyti. O Priekulės meno ir kultūros centras, Ernsto Vicherto teatras (Turgaus g. 4) ir EGLĖS leidykla penktadienį, gruodžio 19 dieną, 18 valandą kviečia į naujos knygos LIETUVIŠKI PASAKOJIMAI sutiktuves. Jos turėtų būti įspūdingos, jas rengia Teatro režisierius ir penkiolikos aktorių trupė. Teatralai prisipažįsta, kad pats teatro pavadinimas juos įpareigoja pristatyti pirmąsyk į lietuvių kalbą išverstus pasakojimus apie XIX amžiaus lietuvių gyvenimą.
O kodėl Priekulė, o kodėl Vichertas?
LIETUVIŠKŲ PASAKOJMŲ vertėja Ieva Perednienė aiškina:
„Ernstas Vichertas, 1831 metais Įsrutyje gimęs ir 1902 metais Berlyne miręs bei ten palaidotas vokiečių kilmės rašytojas, didžiąją gyvenimo dalį praleido Rytprūsiuose. Pagrindinis jo užsiėmimas buvo teisėjo darbas. Karaliaučiaus universitete Teisės studijas baigusį jauną teisininką pirmiausia išsiuntė raštininku į Klaipėdą, tačiau po pusmečio (1863 m.) jis užėmė teisėjo kėdę Priekulėje.
Autobiografiniame romane E. Vichertas užsimena, kad atsidūręs atokiame Rytprūsių provincijos kampelyje, stengėsi prisitaikyti prie čionykštės bendruomenės, bendravo su vietos inteligentija – vaistininku, gydytoju, apskrities viršininku. Tačiau dėl darbo pobūdžio – mat pradžioje tyrė smulkias bylas – domėjosi ir paprastu vargingų šeimų gyvenimu, ūkininkavimu, papročiais, santykiais ir pažiūromis. Vietinių vedlių padedamas, vykdavo į atokiausius kaimus apklausti vietinių lietuvių, o laisvalaikiu, vaikydamas nuobodulį, Priekulėje įkūrė mėgėjų teatrą, kuriam pats statė spektaklius. Lietuviškai E. Vichertas taip ir neišmoko.
Dirbdamas Priekulėje E. Vichertas vedė, porai čia gimė pirmoji dukra, kuriai pasamdė lietuvę auklę. Išdirbęs vos trejus metus, teisėjas vėl išskubėjo į Karaliaučių, kur gavo geresnį darbą, o vėliau buvo paskirtas į aukštas pareigas Berlyne. Tačiau yra liudijimų, kad E. Vichertas vis sugrįždavo atostogauti į jo manymu paslaptingą ir egzotišką Mažosios Lietuvos kampelį Kuršių marių pakrantėje. Laisvalaikiu mėgo rašyti – parašė daugybę romanų, istorinių dramų, apsakymų, kurie, kaip ir daugelis kitų XIX a. pabaigos rašytojų kūrinių, nustumti į užmarštį. Kita jo aistra – piešimas: piešinius kūrė net teismo salėje, kad geriau susikauptų, o paskui juos dovanodavo kolegoms. Dažnos išlikusių piešinių temos – jūros bei marių peizažai, nuošalūs vienkiemių ir pamiškės vaizdeliai.“
Vertėjos ir E. Vicherto kūrybos žinovės Ievos Perednienės ir knygos leidimo iniciatoriaus Endo Deinoravičiaus bus galima ir daugiau ko paklausinėti. Su skaitytojais bendraus knygos redaktorės Agnė Ivanavičiūtė ir Eglė Zalatoriūtė, dailininkė Urtė Kraniauskaitė, kurios jau sapnuoja detektyvines XIX amžiaus lietuvių šeimų dramas.
Taigi penktadienį visi keliai veda ne į Romą, o į Priekulę! Laukiame!

16/12/2025

NETIKĖTAS LITERATŪROS LOBIS!
Ernst Wichert
LIETUVIŠKI PASAKOJIMAI
Vertėja iš vokiečių kalbos ir įžanginio straipsnio bei komentarų autorė Ieva Perednienė
Leidykla EGLĖ
Klaipėda, 2025 m.
ISBN 978-609-432-189-4 (Leidinio forma: Spausdintinis)
364 puslapiai
Su autoriaus sukurtomis iliustracijomis
Artojas aria lauką ir išrausia lobį. Tokį jausmą daugelis patirs skaitydami šią knygą.
XIX amžiaus vokiečių rašytojas Ernstas Vichertas girdėtas, tačiau vienintelio „Šaktarpio“, andai 1929 metais išversto Prano Mašioto, tikrai per mažai, kad Įsrutyje gimusį kūrėją imtume laikyti dideliu lietuvių gyvenimo būdo žinovu.
O dabar jau galime! Penki kruopščiai išversti ir suredaguoti pasakojimai skaitomi kaip lietuvių rašytojo kūryba.
Visų pirma dėl to, kad visi veikėjai lietuviai, nuo amžių glūdumos gyvenantys Mažojoje Lietuvoje, kurią vokiečių istorikai, etnografai, kartografai vadina Prūsų Lietuva arba tiesiog Lietuva.
Taip į savo herojų gimtinę žiūri ir pats E. Vichertas, nes už valstybės sienos esančią Žemaitiją jis mini kaip Rusijos imperiją.
Per tą sieną siuva kontrabandininkai (šmugelninkai), į katalikiškas bažnyčias atskuba merginos, kurioms liuteroniškasis Dievas nepadeda, iš katalikiškojo tikisi daugiau...
E. Vicherto pasakojimuose užpraėjusio amžiaus lietuvių gyvenimas Prūsijos valstybėje mūsų akimis žiūrint nėra toks jau archajiškas ir sunkiai suprantamas. Greičiau atvirkščiai – viskas gana šiuolaikiška: didelė meilė, meilės trikampiai, kova už turto išsaugojimą, kriminaliniai nusikaltimai. Net suktas teisininkas turi Žemaitaičio pavardę. Nešiuolaikiški tik gamtovaizdžiai, laivai, valtys, namai, drabužiai, kuriuos rašytojas aprašo taip vaizdingai, kad juos tiesiog regi.
Ernstas Vichertas buvo teisėjas, dirbo Klaipėdoje, Priekulėje, Karaliaučiuje, Berlyne. Kasdienis darbas jam padiktavo daug temų ir siužetų. Stulbinamai didelis jo kūrybinis palikimas, kuriame lietuviškoji tematika užima tik nedidelę dalį. Mįslė, kada jis suspėjo tiek parašyti ir dar piešti, tapyti.
Dailės kūriniai Vokietijoje išliko iki mūsų dienų.
Nuojauta sako, kad šioji knyga – tik pirmas šios lobių skrynios atidarymas. Juo labiau, kad autorius mylėjo bendrapiliečius lietuvius, nemylėdamas nebūtų taip gerai jų aprašęs.
Knyga iliustruota originaliais E. Vicherto piešiniais, spausdintais 1934 m. leidinyje Ernst Wichert. Litauische Geschichten.
Knygos redaktorės: Agnė Ivanavičiūtė ir Eglė Zalatoriūtė, dizainerė Urtė Kraniauskaitė, konsultantai: Kęstutis Demereckas, Endas Deinoravičius, dr. Elena Matulionienė.
Knygos leidybą parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė, Elena Statulevičienė ir leidybos paramos fondas BONIFACIJUS.
Knygos kaina iš leidyklos: 20 eur. + 9 proc. PVM = 21,80 eur.
Užsisakyti galima leidyklos interneto svetainėje www.egles-leidykla.lt

14/11/2025

ATSTATYTASIS KLAIPĖDOS PILIES BOKŠTAS JAU GYVAS KAIP NIEKADOS!
Šiandien, lapkričio 14 d., penktadienį, Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus pašventintas ir miesto mero Arvydo Vaitkaus iškilmingai atidarytas atstatytasis Klaipėdos pilies bokštas.
Istorikai priminė, kad jis buvo pastatytas tada, kuomet Prūsija buvo Lietuvos- Lenkijos valstybės vasalė (1525–1657 m.). Tuomet pilis turėjo tarnauti ginantis nuo švedų antpuolių.
„Miestas be bokštų - kaip karvė be ragų!“ Ir štai pirmasis istorinis bokštas atsirado, tiksliau sugrįžo. Be jokių abejonių, tai - didelis Klaipėdos miesto laimėjimas, nauji kultūros ir turizmo rūmai. Šventinis spektaklis su dainomis, erdviniais šokiais, šviesomis parodė unikalias klaipėdiečių kūrybines galimybes.
Įkvepianti pilies bokšto atkūrimo istorija, prasidėjusi archeologų, architektų vizionierių, mintimis, kurios statybininkų restauruotojų triūso dėka tapo ir matomu, ir apčiuopiamu gėriu.

14/11/2025

KARO VAIKŲ LIKIMAI Gargždų moksleiviams
Ketvirtadienį Gargždų bibliotekoje priekuliškė rašytoja Edita Barauskienė pristatė savo naują knygą KARO VAIKŲ LIKIMAI, išleistą Klaipėdos leidykloje EGLĖPilnutėlėje salėje dauguma klausytojų - moksleiviai. Tuo ypač džiaugėsi autorė - mokytoja, kraštotyrininkė, susivienijusios Lietuvos patriotė. Jos ir mintyse, sieloje, ir kraujuje įsikūnijo Didžioji ir Mažoji Lietuva: tėvas buvo lietuvininkas iš Klaipėdos krašto, motina - žemaitė iš Švėkšnos. Vaikai galėjo pajusti, kad istorija nėra vien praeitis, ji tokia aktuali ir šiandien dėl taip netoli siaučiančio karo.

03/11/2025

Prezidentas Valdas Adamkus, šiandien švenčiantis pavydėtiną Gimtadienį, 1989-ųjų vasarą Čikagoje sveikindamas Lietuvos laisvės jūrininkus, negalėjo numatyti, kad gana greitai bus išrinktas Lietuvos Valstybės Prezidentu. Jei ne Valdas Adamkus, trys Lietuvos buriuotojų jachtos nebūtų nė pajudėjusios iš Klaipėdos į Lietuvos nepriklausomybę skelbiantį žygį per Atlantą. Taip pat, jei ne Valdo Adamkaus iškvietimas, aš pats Ameriką būčiau matęs kaip savo ausis be veidrodžio, o buriuotojų sutikimus Niujorke, Klyvlende ir Čikagoje būčiau patyręs tik iš žygio dalyvio Gedimino Pilaičio pasakojimų. Kaip tokiu Žmogumi, koks yra populiarumo neprarandantis Lietuvos Prezidentas, nesidžiaugti, kaip jam nedėkoti!