BRN agency, Smolensko 10, Vilnius (2026)

07/09/2026

Dauguma rinkodaros ataskaitų atsako į klausimus, kurių niekas neuždavė. Juk dashboard'as ir ataskaita nėra tas pats dalykas.

Parodymai. Pasiekiamumas. CTR. Pabaigoje – „palyginti su praėjusiu mėnesiu“.

Klausimai, kuriuos iš tiesų užduoda verslas, yra visai kiti. Štai penki rodikliai, kurie parodo, ar rinkodara augina verslą, ar tik pati save:

▫️ 1. Koks rezultatas būtų pasiektas ir be reklamos?
Tai – inkrementalumas (papildomas prieaugis). Skirtumas tarp „matoma skydelyje“ ir „tikrai įvyko dėl išleistos reklamos“ būna solidus. Pavyzdžiui, „Haus“ tyrimuose „Meta“ rodomas 4x ROAS neretai lieka tik apie 2,8x po inkrementalumo testo. Likusi dalis – žmonės, kurie būtų pirkę bet kuriuo atveju. Vienintelis būdas tai sužinoti – kontrolinis testas: dalį auditorijos (holdout) ar regiono (geo test) sąmoningai paliekant be reklamos.

▫️ 2. Kokia dalis pirkėjų yra nauji klientai?
ROAS 5x remarketing'o auditorijoje ir ROAS 5x naujoje auditorijoje reiškia du visiškai skirtingus dalykus. Pirmuoju atveju dar kartą perkate savo pačių klientus. Antruoju – auginate bazę. Brandi ataskaita rodo naujų klientų dalį (new customer share) atskirai nuo bendrų konversijų.

▫️ 3. Kaip tie patys skaičiai atrodo skirtinguose atribucijos modeliuose?
Last click viską atiduoda paskutiniam paspaudimui, data-driven („Google“ / „Meta“ algoritmas) – dalija tarp visų prisilietimų, o MMM (statistinis rinkodaros modelis) – vertina viską kartu ilgesniu laikotarpiu. To paties „Google Ads“ kanalo indėlis skirtinguose modeliuose gali skirtis dvigubai. Jei ataskaita rodo tik vieną modelį – ji rodo tik vieną tiesos versiją.

▫️ 4. Koks yra bendras (blended) CAC ir MER, o ne tik atskiro kanalo ROAS?
Kanalų ataskaitų suma dažnai neatitinka realybės: ta pati konversija atsiduria ir „Meta“, ir „Google“ ataskaitose, nes abu kanalai jai prisiskiria „medalį“. Bendras blended CAC (visos rinkodaros išlaidos / visi nauji klientai) ir MER (visa apyvarta / visos rinkodaros išlaidos) yra vieninteliai skaičiai, kurių neįmanoma išpūsti dubliavimu. Ir vieninteliai, kuriuos supranta finansininkai.

▫️ 5. Per kiek laiko atsiperka klientas ir kokia marža lieka po visų kaštų?
CAC (kliento pritraukimo kaštai) be LTV (kliento vertės per visą laikotarpį) – tik pusė paveikslo. Payback period (per kiek mėnesių klientas atsiperka) ir contribution margin (marža po produkto, logistikos ir reklamos kaštų) sprendžia, ar didinti biudžetą kitą ketvirtį, ar mažinti. Jei šių skaičių ataskaitoje nėra – sprendimai priimami aklai.

Dashboard'as rodo, kas vyksta. Rimta C-level ataskaita atsako, ar tai iš tiesų augina verslą.

O skirtumas tarp šių dviejų požiūrių visuomet kainuoja pinigus – dažniausiai kliento.

Skaityti daugiau 👇
https://www.emarketer.com/content/faq-on-incrementality-how-prove-your-ads-actually-work-2026

Reklamos agentūra, su kuria ne tik apie skaitmeninę reklamą galima pakalbėti, bet ir rimtus rezultatus pasiekti. BRN agency jau laukia jūsų skambučio!

03/09/2026

First-party data jūsų komandoje jau tapo tuščia fraze.

Visi žino, kad kliento duomenys yra nemokamas turtas. Visi žino, kad „Safari“ blokuoja slapukus, o įsigaliojus „Consent Mode v2“ didelė dalis naršytojų išvis nepalieka pėdsakų.

Ir vis tiek jūs kiekvieną mėnesį mokate „Meta“ ir „Google“, kad jos iš naujo surastų jūsų pačių klientus. Kanalai mato vis mažiau realaus vaizdo... nebent jiems viską pasakysite jūs.

Kaip perimti kontrolę? 5 konkretūs žingsniai:

1. Duomenų rinkimas: mažiau formų, daugiau vertės

Atsisakykite „Prenumeruokite naujienas“. Rinkite kontaktus ten, kur jau yra natūrali motyvacija:
🔸Checkout etape (pirkimų istorijai) ir aktyvuojant garantijas.
🔸Per užrakintas skaičiuokles, šablonus ar B2B atvejo analizes (case studies).
🔸Užklausų formose reikalaujant konteksto („ar keičiate seną auto?“, „ar tai pirmas vizitas?“).
🔸Auksinė taisyklė: kiekvienas kontaktas turi pildyti TĄ PAČIĄ kliento kortelę, o ne gulėti atskirame faile.

2. Ne visi signalai vienodi

Sutelkite dėmesį į transakcinius (kas, už kiek, kada) ir elgesio duomenis. Vieno realaus pirkimo faktas su kategorijos preferencija vertas daugiau nei 100 anoniminių puslapio peržiūrų (page views).

3. Konsolidavimas (CRM / CDP)

Kol duomenys išbarstyti tarp „Shopify“, „Klaviyo“ ir „Meta“ skydelių – jūs neturite kliento, tik jo duomenų atplaišas. CRM paskirtis – viena vieta, vieninga kortelė, vienas žmogus.

4. Duomenų grąžinimas į reklamos kanalus

Įdiekite tiesioginį serverio ryšį (Meta CAPI, Google Enhanced Conversions, Consent Mode v2). Be jų šiandien prarandama 20–40 % konversijų duomenų. Reklama vyksta, bet algoritmai optimizuojasi aklai.

5. CRM kaip automatinis variklis

CRM neturi būti pasyvus registras. Jis privalo kas naktį automatiškai siųsti duomenų segmentus: aukštos LTV vertės pirkėjus – į „Meta Custom Audience“, atkritusius – į win-back el. laiškus, o aktyvius užklausų teikėjus – pardavėjams.

Pavyzdys: „Starbucks Rewards“ programa generuoja 58 % visų pardavimų JAV (Starbucks Q4 FY25 ataskaita). Tai ne lojalumo klubas, o first-party data variklis, paverčiantis pirkimų istoriją tiksline reklama ir personalizuotais pasiūlymais.

Jei nedarote bent 3 iš šių žingsnių – kasdien mokate platformoms „nuomą“ už žmones, kuriuos jau turėtumėte puikiai pažinti.

Skaityti daugiau 👇
https://business.google.com/us/think/measurement/marketing-playbook/

Reklamos agentūra, su kuria ne tik apie skaitmeninę reklamą galima pakalbėti, bet ir rimtus rezultatus pasiekti. BRN agency jau laukia jūsų skambučio!

31/08/2026

UGC nemirė. Mirė formatas, kurį visi įprato vadinti UGC.

Testimonial'ai su ring-light'u, atsispindinčiu gražiose influencerės akyse, ir „aš jums nuoširdžiai sakau“ liudijimai vis dar surenka daugiausia klientų biudžeto, tačiau konvertuoja prasčiau nei kiti UGC formatai.
„AppsFlyer“ ataskaita (2025 State of Creative Optimization), apžvelgusi 1,1 mln. reklamų iš 1 300 programėlių, rodo, kad tutorial formato UGC socialinėje kategorijoje duoda 45 % daugiau įdiegimų per 1 000 parodymų nei testimonial'ai.
UGC estetika tapo tokia pat nuvalkiota kaip raginimas „Pirk dabar“ 2018 m.

Kas įvyko?

„Meta“ ir „TikTok“ srautai persotinti UGC estetikos. Vartotojas nustojo skirti reklamą nuo turinio, o kartu nustojo ir pasitikėti.
„2026 Edelman Trust Barometer“ tyrimas (17 688 respondentai, 15 šalių) konstatuoja: neapmokami balsai (draugai, ekspertai, someone like me) vartotojų pasitikėjimo skalėje yra 5 kartus stipresni nei apmokami prekės ženklo balsai.
Blogiausia žinia UGC formatui: apmokamas kūrėjas, kalbantis kaip „draugas“, patenka į reklamos kategoriją tą pačią sekundę, kai auditorija atpažįsta šabloną.
Grubiai vertinant, jūsų „autentiškas“ vaizdo įrašas pasitikėjimo skalėje jau atsidūrė žemiau nei standartinis baneris. Juokinga, bet čia dar ne dugnas.

Ką daryti?

Ne kurti mažiau UGC, o kurti kitokį UGC:
▫️ Instrukcijas (tutorial'us), kuriose realiai matoma, kaip produktas išsprendžia problemą.
▫️ Skečus (skit'us) vietoj monologų.
▫️ Produktą kontekste, o ne laikomą rankoje priešais objektyvą.
▫️ Ekspertų komentarus vietoj šviežiai atrastų „ambasadorių“.
▫️ „Prieš / po“ vaizdus su matomu rezultatu, o ne eiliniu packshot'u.

Ir būtinas daug dažnesnis kūrybinis rotavimas. „TikTok“ fatigue signalai pasirodo per 7–10 dienų, „Meta“ cold prospecting etape – per 10–14 dienų. Jei jūsų testimonial'as sraute sukasi mėnesį, jis jau seniai… nebeaktualus.

„Autentiškas“ turinys tapo šablonu. Šablonai tampa reklama. Reklama tampa nematoma. Tai ne nuomonė – tai jūsų Q3 CPA ataskaita.

👇 Nuorodas tradiciškai keliame į komentarus. Bet jei jums reikia ne nuorodų sąrašo, o kad kažkas šitą krizę sutvarkytų – geriau paskambinkite.

Reklamos agentūra, su kuria ne tik apie skaitmeninę reklamą galima pakalbėti, bet ir rimtus rezultatus pasiekti. BRN agency jau laukia jūsų skambučio!

26/08/2026

Jei jūsų Q3 pardavimų ataskaita rodo, kad pusė pirkėjų atėjo iš „kosmoso“, o vienas klientas nusipirko 5 striukes (nors sandėlyje buvo tik viena) – jūsų „Google Analytics 4“ (GA4) haliucinuoja. Arba tiesiog laukia rudeninio patikrinimo.

Prieš didįjį išpardavimų piką reklamos biudžetai išauga kartais. Jei matavimo prietaisai rodys vėjus, jūs tiesiog deginsite savo brangiai uždirbtus pinigus.

Štai 4 vietos, kur analitika dažniausiai „pjauna grybą“, ir kaip tai atrodo gyvenime:

1. Server-side tagging (GTM serverio konteineris)

Tradiciniai skriptai pirkėjo naršyklėje yra kaip atvirukas pašto dėžutėje: AdBlockers bei griežtos naršyklės jį tiesiog išmeta lauk. Taip prarandama iki 30 % pirkimų duomenų.
Pvz.: klientas atėjo, nusipirko striukę, bet jo „Safari“ ar „Chrome“ užblokavo sekimo skriptą. Rezultatas: pardavimas įvyko, bet GA4 rodo, kad reklama suveikė 0 kartų. Naudojant server-side, duomenys iš jūsų serverio keliauja tiesiai į „Google“ be jokių blokavimų.

2. Enhanced Conversions (Išplėstinis konversijų sekimas)

Slapukai (cookies) išgyvena saulėlydį. Pasikliauti vien jais – tas pats, kas tikėtis, kad pirkėjas niekada nekeičia įrenginių ir nevalo naršyklės.
Pvz.: vartotojas spustelėjo reklamą telefone, o nusipirko kompiuteryje. Be slapukų reklamos sistema nemato ryšio. Su Enhanced Conversions užkoduotas pirkėjo el. paštas nuskrieja į sistemą ir „Google“ atpažįsta: čia tas pats Petras! Reklama gauna nusipelnytą įskaitymą.

3. Cross-domain tracking (Judėjimas tarp skirtingų domenų)

Kai pirkėjas spaudžia „Mokėti“, jis trumpam iškeliauja į mokėjimų sistemą ar banką. Basta. Kaput. Finito.
Pvz.: jei nesusietas Cross-domain, GA4 pirkėją pameta. Kai jis grįžta į jūsų puslapį, sistema mano, kad atėjo naujas žmogus. Rezultatas: ataskaitoje matote, kad visus pinigus uždirbo banko nuoroda, o jūsų mokama reklama neva neatnešė nė euro.

4. Deduplication (Dubliuoti pirkimai)

Tas pats pirkimas ataskaitose suskaičiuojamas kelis kartus.
Pvz.: pirkėjas baigia užsakymą, pamato „Ačiū“ puslapį, o tada dar tris kartus atnaujina (refresh) naršyklę. Be unikalaus transaction_id GA4 džiaugsmingai užregistruoja 4 pirkimus. Vadovas džiaugiasi ataskaita tol, kol neatidaro realios banko sąskaitos.

Q4 pardavimų piko metu laimės ne tie, kurie tiesiog daugiau išleis reklamai, o tie, kurių duomenų bazė bus švari. Sutvarkyta analitika užtikrina, kad kiekvienas investuotas euras dirbtų tiksliai ir atneštų pamatuojamą grąžą.

Oficialios „Google“ gairės, kaip teisingai sukonfigūruoti GA4 sekimą ir atlikti auditą el. komercijai 👇
https://support.google.com/analytics/answer/9304153

Reklamos agentūra, su kuria ne tik apie skaitmeninę reklamą galima pakalbėti, bet ir rimtus rezultatus pasiekti. BRN agency jau laukia jūsų skambučio!

12/08/2026

Vakaruose affiliate marketingas yra gigantiška, dešimtis milijardų generuojanti mašina su tūkstančiais specializuotų nišinių puslapių, agresyvia PPC reklama ir pažengusiais SaaS įrankiais.

Kanalas paveikia apie 16 % JAV e-prekybos sandorių, o rinka pastatyta ant trijų ramsčių: publisher'ių („NerdWallet“, „Wirecutter“, „TechRadar“), cashback platformų („Rakuten“, „TopCashback“) ir kuponų svetainių.

O kaip pas mus?

Nors vietinis e-commerce išgyvena aukso amžių, partnerystės rinkodara pas mus vis dar turi unikalių, specifinių bruožų, kurie stipriai skiriasi nuo JAV ar Vakarų Europos tendencijų.

Agentūra pradeda kalbėti apie publisher'ius, tracking'us ir „CJ Affiliate“. Klientas girdi „bla bla bla“, nes turi omenyje visai kitą dalyką – „Instagram“ story su nuolaidos kodu.

Abu teisūs. Ir abu kalba apie skirtingas rinkas.

Lietuvoje klasikinis affiliate niekada rimtai neįsibėgėjo:
▫️ Pirma: nėra „Amazon.lt“.
▫️ Antra: rinka per maža „Wirecutter“ modeliui – nišinei apžvalgų svetainei lietuviška matematika neapsimoka.
▫️ Trečia: nėra cashback kultūros – LT vartotojas šio koncepto praktiškai net nepažįsta.

Todėl čia šis el. prekybos modelis persikėlė į socialinius tinklus. Pas mus affiliate dažniausiai pasireiškia per asmeninius nuomonės formuotojų profilius ir jų dalijamus nuolaidų kodus arba „link in bio“ nuorodas. Tai labiau asmeniniu pasitikėjimu, o ne sausu paieškos sistemų srautu grįstas modelis.

Lietuvoje tik nedidelė dalis didžiųjų prekių ženklų turi išvystytas, viešai prieinamas partnerystės programas. Dažniausiai tai matome:
▫️ Finansuose (paskolų palyginimo svetainės, brokerių partnerystės);
▫️ Hostinge ir SaaS (apžvalgų tinklaraščiai);
▫️ iGaming'e (kur reguliavimas leidžia);
▫️ Kelionėse, telekomunikacijose, el. knygynuose ar specifinių paslaugų sektoriuose, kur maržos leidžia mokėti stabilius komisinius;
▫️ Tarptautinėse programose – LT publisher'iai, užsiregistravę „Amazon.de“ ar „Amazon.pl“ programose, gali uždirbti eurus nuo LT srauto į DE/PL parduotuves.

Jei fizinių prekių pardavėjai užsienyje gali sau leisti konkuruoti procentais, Lietuvoje dėl logistikos kaštų ir rinkos dydžio el. parduotuvės fiziniams produktams taiko itin kuklius komisinius (dažnai vos 1–5 %).

Dėl šios priežasties vietiniai affiliate entuziastai greitai supranta taisyklę: jei nori uždirbti Lietuvoje, turi orientuotis į skaitmeninius produktus, paslaugas arba finansų sektorių, kur komisiniai už registraciją (CPL) ar sėkmingą sandorį yra ženkliai patrauklesni.

Ar verta investuoti į šį kanalą? Tikrai taip, jei suprantate vietinės auditorijos poreikius. Verslui tai leidžia mokėti tik už realius pardavimus, o turinio kūrėjams – monetizuoti lojalią auditoriją.

Svarbiausia – nebandyti aklai kopijuoti JAV modelio, o ieškoti sprendimų, kurie veikia mūsų lokaliame kontekste. Galime ir kartu paieškoti geriausių galimybių jūsų el. verslui.

Reklamos agentūra, su kuria ne tik apie skaitmeninę reklamą galima pakalbėti, bet ir rimtus rezultatus pasiekti. BRN agency jau laukia jūsų skambučio!

05/08/2026

Konversija nuo 1 proc. iki 1,5 proc. Atrodo niekis, tiesa? Tik pusė procentinio punkto.

O iš tikrųjų – tai 50 proc. daugiau pajamų iš to paties klientų srauto.

Tas pats reklamos biudžetas. Tas pats produktas. Tie patys žmonės, kuriuos jūs jau atsivedėte. Visiškai kitas rezultatas.

Palyginkime: kad papildoma reklama atneštų +50 proc. pajamų, reikia arba dvigubinti biudžetą, arba laukti, kol „Meta“ ir „Google“ staiga padvigubins savo aukcionų efektyvumą (spoiler alert: to niekada nebus).

„Baymard Institute“, nepriklausomas UX tyrimų centras, jau daugiau kaip dešimtmetį matuoja tą pačią problemą: vidutinė e-komercijos svetainė gali padidinti konversijas 35 proc. vien pataisius checkout'o dizainą. Ne kūrybą, ne targetingą, ne biudžetą. Checkout'ą!

Ir čia kalbama ne apie „padidinkim mygtuką“ ar „pridėkim animacijos“. CRO (Conversion Rate Optimization) yra auditas apie tai, kur ir kodėl žmogus užstringa nuo pat pirmo užėjimo iki „ačiū už užsakymą“ ekrano. Auditas įvardija klaidas, o tada jos sistemingai pašalinamos.

Keturios vietos, kur pinigai teka dažniausiai (duomenys iš „Baymard“ tyrimo):

▫️ Netikėtos išlaidos paskutiniame pirkimo etape
48 proc. pirkėjų palieka krepšelį, kai galutinis skaičius su pristatymu ir mokesčiais pasirodo tik paskutiniame žingsnyje. 39 eurų prekė, o atsiskaityme staiga prisideda būtinas kurjerinis 18 eurų pristatymas ir dar 3 eurų pakavimo mokestis.
Sprendimas: pilna kaina rodoma jau produkto puslapyje.

▫️ Priverstinė registracija
26 proc. atsisako pirkimo, kai svetainė reikalauja susikurti paskyrą prieš pirkimą. Nes „mums reikia CRM'ui“. Rimtai? Klientas nori prekės, o ne tapti jūsų bendruomenės nariu. „Guest checkout“ turi būti labiausiai matomas mygtukas, o ne paslėptas pilkas kvadratukas puslapio apačioje.

▫️ Nepasitikėjimas svetaine
25 proc. pirkėjų palieka krepšelį, nes svetainė „neatrodo saugi“. Neveikiantys SSL sertifikatai, keistas domenas, jokių atsiliepimų, paslėpta grąžinimo politika ar atsainus dizainas. Žmogus atėjo išleisti pinigų, bet išeina, jei nemato, kam juos atduoda.

▫️ Per sudėtingas atsiskaitymo procesas
Vidutinis e-komercijos checkout'as turi 11 laukelių, o optimalus – 7. Kiekvienas papildomas laukelis mažina konversijas 4–6 proc. Ar tikrai reikia adreso, jei atsiėmimas parduotuvėje? Ar reikia gimimo datos, kad parduotumėte marškinius? Kodėl nėra paprastos registracijos su „Google“ paskyra?
Padvigubinti reklamos biudžetą lengva. Pataisyti checkout'ą – reikalauja darbo.

Vienas iš šių sprendimų jums kainuoja papildomus eurus kasdien. Kitas kainuoja tik jūsų susikaupimą.

👇 Nuoroda į tyrimą – komentaruose.

Reklamos agentūra, su kuria ne tik apie skaitmeninę reklamą galima pakalbėti, bet ir rimtus rezultatus pasiekti. BRN agency jau laukia jūsų skambučio!

31/07/2026

Klientas per savaitę atsisiuntė 3 whitepaper'ius, 2 kartus dalyvavo jūsų webinar'e, praleido 40 minučių jūsų svetainėje. Pagal visus signalus: karštas lead'as. 🔥

Skambučio metu paaiškėja, kad jis rašo magistrinį darbą apie jūsų rinką.

Šitą (ar panašų) scenarijų neseniai paskelbtame B2B tyrime liūdnai pripažino 87% marketingo lyderių. Klikai, download'ai, laikas puslapyje. Tie signalai, kuriuos mes visi matuojame ir pagal kuriuos priimame sprendimus, dažnai reiškia bet ką, tik ne norą pirkti.

Tyrimo mastas rimtas: 750 senior lygio B2B marketingo specų, apklausė nepriklausoma tyrimų agentūra TrendCandy. Kompanijų pajamų dydis nuo 100 mln. iki 5+ mlrd. dolerių per metus.

Ir štai kas paaiškėjo:
▫️ Vidutiniškai 25% marketingo biudžeto išleidžiama „efektams“, kurie dashbord'e atrodo kaip wow, bet pardavimų neveikia. O įmonių, kurių metrikos „meluoja", nuostoliai siekia 30%.
▫️ Du trečdaliai lyderių pripažįsta, kad dashbord'ai rodo sėkmes, kurios netampa pardavimais. Ne kartą per metus. Reguliariai.
▫️ Kuo daugiau įrankių, tuo mažiau aiškumo. Kompanijos su 11-25 įrankių krepšelyje pranešė apie 90% neaiškų ROI. Su 6-10 įrankių nuošimtis krenta iki 62%. Trys HubSpot dashbord'ai, du Salesforce reports'ai, penki Google Analytics langai, ir niekas nesuveda vienos VERSIJOS, kurią visi suprastų (ir vienodai vertintų).
▫️ 76% organizacijų kuria kontentą, kuris nesiremia jokiais realiais pirkėjo signalais. Vietoj to remiasi prielaidomis, konkurentų kopijomis arba pirma ką pasiūlo Claude. „Šįkart darome apie AI transformaciją, nes visi dabar taip daro."
▫️ 72% marketingo lyderių pripažįsta, kad AI generuotas turinys mažina jų brendo išskirtinumą. Ta pati LinkedIn karuselė trijų skirtingų agentūrų klientams, tik pakeisti akcentai ir logotipas. Matyta?

Šitą problemą lengva perskaityti ir kaip „tai reikia geresnių įrankių". Bet duomenys sako priešingai. Kuo daugiau įrankių, tuo daugiau miražų. Kuo daugiau signalų, tuo mažiau tikros informacijos.

Kas veikia:
▫️ Viena metrika, turinti tiesioginį ryšį su pinigais. Ne engagement rate. Ne MQL. Ne intent score. Kažkas, ką finansų direktorius atpažįsta iš pirmo žvilgsnio.
▫️ Viena ataskaita, kurioje pardavimai ir marketingas mato tą patį. Trys skirtingi lapai, kurie „irgi rodo beveik tą patį", netinka.
▫️ Mažiau įrankių, ne daugiau.

Sunku? Taip. Bet vis tiek lengviau nei valdybos susitikime aiškinti, kur dingo tas 25%.

👇 Netikit mumis – parsisiųskit visą raportą. Nuorodą įmetam į komentarus.

Reklamos agentūra, su kuria ne tik apie skaitmeninę reklamą galima pakalbėti, bet ir rimtus rezultatus pasiekti. BRN agency jau laukia jūsų skambučio!

27/07/2026

Klientas atsiunčia džiaugsmingą screenshot: Nr.1 Google!

Po dviejų savaičių tas pats klientas: WTF? ir liūdnas emociukas. Pirkimai nejuda. Kodėl?

Todėl, kad 2026 metais pirma SEO pozicija dažnai reiškia nulį pardavimuose (na gerai, pasikarščiavom. Ne nulį. Sakykim taip: pardavimai stipriai nepatenkino lūkesčių).

Dekonstruokim. SparkToro (nuoroda komentaruose) suskaičiavo, kad 2026 sausio-balandžio JAV 68% Google paieškų baigėsi be paspaudimų. 2024tais tokių buvo 60%, o prieš dešimtmetį – 45%. Tavo SEO kovoja dėl vis mažesnio pyrago.

O dabar apie tai, kas darosi su likusia konditerija. Seer Interactive 2026 tyrimas (53 brendai, 5,47 mln. užklausų, 2,43 mlrd. impresijų – nuoroda irgi komentaruose) parodė: brendai, pacituoti AI Overview'e, gauna +120% daugiau paspaudimų vienai impresijai nei necituoti brendai tuo pačiu SERP'e (search engine results page). Absoliučiais skaičiais: cituotam brendui ~20 700 paspaudimų iš mln. impresijų, necituotam ~9 400.

Vienas įdomus niuansas: pagrindinis kaltininkas ne AI Mode (jo dalis dar tik 0,34%). Kaltininkai yra AI Overviews virš rezultatų, featured snippet'ai ir visi kiti SERP „prizai", kuriuos Google klijuoja į paieškos langą, kad vartotojas iš jo neišeitų.

Ir čia yra vietos ironijai. Net kai tave cituoja AIO (tai geriausia, ko galima tikėtis AIO pasaulyje), vis tiek surenki ~20 700 paspaudimų iš mln. parodymų vietoj ~33 500, kuriuos būtum gavęs, jei tos užklausos AIO iš viso nedengtų. Kitaip tariant, citata nesugrąžina senojo srauto, tik sušvelnina kritimą.

Geriausia žinia iš tyrimo: srautas be AI Overview niekur nedingo. Priešingai, jis stiprėja. Ne-AIO užklausų organic CTR augo nuo 2,8% pradžioje 2025 iki 3,8% 2026 vasarį. Vartotojai išmoko, kada AI atsakymo pakanka, o kada verta ir paspausti. Kai Google užklausa neuždeda AIO, likusius vartotojus pasidalija mažiau brendų, ir jų CTR kyla.

Ką daryti JUMS:
▫️ Turinį restruktūrizuoti klausimo-atsakymo formatu. Pirmuose 50-70 žodžių turi būti tiesioginis, „ištraukiamas" atsakymas. AI'ai neima 2000 žodžių pastraipų.
▫️ Rūpintis autoritetiškumo signalais už savo tinklalapio ribų. Semrush ir BrightEdge duomenimis, YouTube, Reddit, Quora, Wikipedia, G2, Trustpilot yra dažniausiai cituojami šaltiniai. Jei tavęs ten nėra, algoritmas apie tave nežino.
▫️ Statyti ant transakcinių ir komercinių užklausų. Ten AIO rodomas tik ~5-8% laiko, srautas realus, konkurencija dar valdoma.
▫️ Kurti originalius duomenis. Tyrimai, apklausos, klientų atvejai. AI negali sugeneruoti to, ko niekas nepateikė, tad tavo skaičiais atsakys, tavo pavadinimu pridengs.

Klasikinis SEO vis dar veikia. Tik anksčiau kovojai dėl pozicijos, kad vartotojas tave paspaustų. Šiandien kovoji dėl citatos, kad vartotojas tave išvis pamatytų.

Reklamos agentūra, su kuria ne tik apie skaitmeninę reklamą galima pakalbėti, bet ir rimtus rezultatus pasiekti. BRN agency jau laukia jūsų skambučio!

15/07/2026

12 strategijų, kurias verta adaptuoti LT rinkai. Surinkome jums tai, kuo patys tikime.

Globalios skaitmeninės rinkodaros tendencijos diktuoja wow tempą, bet Lietuvos rinka yra specifiška. Ji kompaktiška, itin reikli ir perpildyta. Aklas užsienio praktikų kopijavimas čia dažnai tiesiog degina performance marketingo biudžetus. Atrinkome 12 esminių taktikų, kurios realiomis sąlygomis generuoja apčiuopiamą ROI vietiniame kontekste.

▫️ AI targetavimas. Algoritmai šiandien mokosi greičiau nei bet koks „specas“: „Performance Max“ ar „Advantage+“ per kelias dienas pertikrina daugiau auditorijų kombinacijų, nei visa komanda spėtų per mėnesį. Spąstai tie, kad algoritmas geras tik tiek, kiek kokybiški signalai ir kūryba, kuriuos jam paduodi, todėl su LT biudžetais protinga startuoti nuo siauresnių signalų.

▫️ „Brand positioning“ integracija. Prekės ženklo žinomumas tiesiogiai mažina konversijos kainą mokamuose kanaluose: žmogus, jau matęs jūsų vardą, dažniau spaudžia reklamą, aukštesnis CTR kelia „Quality Score“, o tai pigina patį paspaudimą aukcione. Mažoje rinkoje tai reiškia, kad nemokate premijos vien už tai, kad jus mato pirmą kartą.

▫️ Net „Google“ neatsisakė trečiųjų šalių slapukų, bet jų efektyvumas vis tiek krenta: „Safari“ ir „Firefox“ juos blokuoja, vartotojai trina ir atmeta, o privatumo reguliacija griežtėja. Tiesioginis santykis su vartotoju tampa patikimiausiu duomenų šaltiniu. Praktiškai tai duomenys, kuriuos žmogus atiduoda pats: el. pašto prenumeratos, apklausos, lojalumo programos, konfigūratoriai.

▫️ UGC (vartotojų kuriamo) vaizdo turinio naudojimas. Autentiškumas parduoda geriau nei nupoliruota reklama: telefonu nufilmuotas tikro kliento atsiliepimas sustabdo „scrollinimą“ ten, kur studijinę reklamą žmogus praleidžia automatiškai. Lietuvoje tai dar stipriau, nes rinka maža ir dirbtinumas atpažįstamas iškart.

▫️ Mikro-influencerių pajungimas į mokamus srautus. Vietoj vienos brangios žvaigždės keli nišiniai kūrėjai duoda aukštesnį įsitraukimą ir mažesnį CPM, o jų turinį galima paleisti kaip mokamą reklamą (whitelisting).

▫️ Prediktyvinė analitika išmaniam biudžeto valdymui. „Smart Bidding“ strategijos prognozuoja konversijos tikimybę realiu laiku ir perkelia pinigus ten, kur jie dirba. Bet jos tokios geros, kaip ir duomenys, kuriais maitinamos: jei measurement netvarkingas, algoritmas tiesiog tiksliai optimizuoja klaidą.

▫️ „Omnichannel“ (daugiakanalė) atribucija. Vartotojo kelias iki pirkimo Lietuvoje darosi vis ilgesnis ir sudėtingesnis: „McKinsey“ duomenimis, B2B pirkėjas šiandien naudoja vidutiniškai 10 sąlyčio kanalų, dar 2016 m. jų buvo 5. Jei visą nuopelną priskiriate paskutiniam paspaudimui, nukerpate finansavimą tam, kas pardavimą iš tikro pradėjo.

▫️ Lokalizuota SEO sinergija su mokama paieška. Lietuviškos užklausos paprastai mažesnės konkurencijos ir pigesnės nei angliški atitikmenys. Kai tą pačią užklausą dengia ir organika, ir mokama paieška, užimama daugiau paieškos ekrano ir surenkama daugiau paspaudimų nei pas konkurentą, dengiantį tik vieną pusę.

▫️ B2B pardavimų automatizacija per „LinkedIn“ ir kitas platformas. „LinkedIn“ yra pagrindinis kanalas, kur sprendimų priėmėjai randa tiekėjus, tad sisteminis procesas čia atsiperka. Tik automatizacija turi ribą: masinis auto-connect ir „scrapinimas“ pažeidžia platformos taisykles ir gali kainuoti paskyrą, todėl veikia personalizuotos, CRM valdomos sekos su saikingais limitais plius turinys, kuris atveda žmones pačius. Vienas prasmingas pokalbis vertesnis nei šimtas ignoruotų žinučių.

▫️ „Retargetingo“ strategijų atnaujinimas „nykstančio slapukų patikimumo“ aplinkai. Kai trečiųjų šalių slapukai vis dažniau blokuojami, klasikinis retargetingas pasiekia vis mažiau žmonių. Sprendimas remtis savo (first-party) duomenimis: el. pašto sąrašais, svetainės įvykiais per server-side sekimą, platformų vidiniais signalais. Tikslas tas pats, tik per patvaresnį pamatą.

▫️ Dinaminiai kūrybiniai sprendimai (DCO) personalizacijai mastu. Vietoj vienos reklamos visiems sistema automatiškai sudėlioja antraštę, vaizdą ir CTA pagal tai, kas žiūri. AI valdomose kampanijose kūryba tapo pagrindiniu svertu, nes targetavimą jau valdo algoritmas, tad laimi tas, kas paduoda daugiausiai gerų variantų, pavyzdžiui, vieną šabloną su variacijomis pagal segmentą ar kalbą.

▫️ CRO (konversijų rodiklio optimizavimas). Pirmiausia sutvarkomas pamatas ir vartotojo patirtis (UX), tik tada pilamas papildomas srautas. Konversijos kėlimas nuo 1 % iki 2 % perpus sumažina efektyvią kliento kainą nepridėjus nė euro reklamai, o „Baymard“ tyrime vien checkout supaprastinimas davė apie 35 % daugiau konversijų. Pilti srautą į prakiurusią svetainę reiškia mokėti už paspaudimą, kuris vis tiek nevirsta pardavimu.

Pasidalinkit, kuri iš šių strategijų jūsų versle šiuo metu reikalauja daugiausiai / mažiausiai resursų ir atidaus dėmesio?

Reklamos agentūra, su kuria ne tik apie skaitmeninę reklamą galima pakalbėti, bet ir rimtus rezultatus pasiekti. BRN agency jau laukia jūsų skambučio!

13/07/2026

Reklamuotis brangu? Tai kodėl tu... Na gerai, apie viską iš eilės.

Visi tavo pasiekiamumo kanalai yra nuomojami. Vienas nėra.

Socialiniai tinklai, influenceriai, reklama, paieška: algoritmas sprendžia, kiek žmonių tave pamatys. Šiandien pasiekiamumas vienoks, rytoj kainos kyla, taisyklės keičiasi, o tu žiūri į ekraną, matai tirpstantį biudžetą ir nieko nekontroliuoji. Tai nuomojama auditorija, ir nuomos sąlygas diktuoji ne tu.

Žinoma, galima ir reikia sukurti savo „kanalus“ nuomojamose erdvėse ir mes tai patariam didžiajai daliai savo klientų. Savo „YouTube“ kanalas, savo populiarios FB ar „Insta“, gal net savo „Substack“ ar „Patreon“ paskyros. Bet vis tiek – atidaryti kanalą, generuoti turinį brangu, o ir „eterį“ vis dar kontroliuoja algoritmai. Taip, skamba prieštaringai: jei viskas brangu, tai ką mes čia siūlom? Bet kaina ne esmė. Mokate visur, skirtumas tik, ar mokate už nuomą, ar už nuosavybę.

Bet yra vienas kanalas, kurio šeimininku esi tu ir tik tu. Naujienlaiškis.

Naujienlaiškis veikia kitaip: prenumeratorių sąrašas priklauso tau. Tiesioginė linija iki žmogaus pašto dėžutės, be tarpininko, kuris bet kada gali ją uždaryti ar pabranginti. Tai bene vienintelis kanalas, kurį realiai turi, o ne nuomojiesi.

Bet tai nereiškia, kad jo reikia kiekvienam. Naujienlaiškis vertas dėmesio, kai turi ką nuolat pasakyti ir auditoriją, kuri nori tai girdėti: nišinė ekspertizė, ilgas pirkimo ciklas, lojalumu paremtas verslas. Jis neveikia, jei tikiesi greito pardavimo iš vienos kampanijos arba neturi laiko rašyti reguliariai. Sąrašas, kuriam parašoma kartą per ketvirtį, nėra kanalas.

Bet kai newsletter veikia, veikia gerai: gerų naujienlaiškių atidarymo rodikliai siekia apie 40 %, gerokai daugiau nei beveik bet koks organinis socialinis pasiekiamumas. Dėl garsiojo santykio 42 su 1 būkim sąžiningi: tą skaičių skelbia patys el. pašto įrankių gamintojai, o nepriklausomi matavimai rodo kuklesnį, bet vis tiek stiprų rezultatą. Net konservatyviai vertinant, el. paštas lieka vienu pelningiausių kanalų.

Tik prieš kuriant naujienlaiškį verta atsakyti į vieną klausimą: ar turi ką pasakyti taip reguliariai, kad žmogus lauktų tavo laiško? Jei taip, tai bene tvariausias kanalas, kurį gali išnaudoti.

Aišku, nuspręsti kurti naujienlaiškį – tik pradžia. Kada ir kiek leisti. Koks dizainas veikia. Kaip perkelti klientą iš el. pašto į el. parduotuvę... Reikalų daug ir apie juos kada nors kitą sykį, o dabar klausimas publikai.

Žinome, jog naujienlaiškius skaitote. Turime skaičius. Tačiau kas yra jūsų favoritai? Tradicinė žiniasklaida – naujienų portalai ir jų RSS? Naujieji visuomenės „watch dogs“ – Malinauskas, Žukauskas, Tapinas? Pramoginiai siaurų interesų nišiniai naujienlaiškiai – auto klubai, dailininkų virtualios parodos, receptai? Kas yra naujienlaiškiai, kurių jūs neignoruojate? Pasidalinkit, o mes palyginsim jūsų ir mūsų duomenis su pasauliniais analogais.

Komentare nuoroda tiems, kurie nori viską darytis patys, o jei nežinot kaip – pakalbam :)

Reklamos agentūra, su kuria ne tik apie skaitmeninę reklamą galima pakalbėti, bet ir rimtus rezultatus pasiekti. BRN agency jau laukia jūsų skambučio!

BRN agency

07/09/2026

03/09/2026

31/08/2026

26/08/2026

12/08/2026

05/08/2026

31/07/2026

27/07/2026

15/07/2026

13/07/2026

Address

Website

Alerts

Contact The Business

Shortcuts

Share

Category

Listing takedown request